COVID-19 pandemija turėjo didžiulį poveikį paslaugų ir prekių sektoriams. Yra keletas svarbiausių tendencijų, kurios atsirado arba sustiprėjo pandemijos metu:
- E. prekybos augimas: Izoliacija ir karantinas padidino e. prekybos naudojimą. Nauji ir esami verslai investavo į elektroninių parduotuvių kūrimą, siekdami išlaikyti prekybą uždarymo laikotarpiu. Tai pasikeitė prekių ir paslaugų pardavimo ir pirkimo būdais.
- Daugiau sveikatos ir saugumo standartų: Prekės ir paslaugos, susijusios su sveikata ir saugumu, tapo labiau paklausa. Tai apima higienos produktus, medicinos įrangą, maisto pristatymą ir prekes, skirtas namuose gyventi, pvz., biuro įrangą, pramogų prekes ir t.t.
- Nuotolinis darbas: Daugelis įmonių grįžo prie nuotolinio darbo modelio, todėl padidėjo paklausa paslaugoms, kurios palengvina nuotolinį darbą, pvz., virtualių susitikimų platformos, duomenų saugojimo ir duomenų apsaugos paslaugos.
- Paklausa sveikatingumo produktams: Dėl didesnės sveikatos sąmonės padidėjo paklausa sveikatingumo produktams, pvz., maisto papildai, organiški maisto produktai, sporto ir pratimų įranga, streso mažinimo prekės ir t.t.
- Kontaktų mažinimo technologijos: Daugelis įmonių investavo į technologijas, leidžiančias mažiau kontakto su klientais, pvz., kontaktinio mažinimo mokėjimo sistemos, „Click and Collect“ paslaugos, virtualūs turai ir kt.
- Didėjanti tvarumo sąmonė: Pandemija taip pat padidino suvokimą apie aplinkos apsaugą, todėl daugelis vartotojų ir įmonių siekia mažiau teršti aplinką ir naudoti tvarius produktus.
Šios tendencijos tikriausiai toliau veiks paslaugų ir prekių sektorius po pandemijos. Vis dėlto konkretūs pasikeitimai gali skirtis priklausomai nuo geografinės vietos, vietos įstatymų ir kultūrinių veiksnių.
O kaip kovojo medikai su tuom?
Medikai ir sveikatos priežiūros darbuotojai buvo pirmoje COVID-19 pandemijos fronto linijoje ir imtasi įvairių strategijų, kaip kovoti su šiuo nauju iššūkiu.
- Didinant medicinos personalo skaičių ir kompetenciją: Dėl padidėjusios medicinos pagalbos poreikio, daugelyje šalių buvo imtasi priemonių, siekiant padidinti medicinos personalo skaičių ir užtikrinti, kad jie būtų pakankamai kvalifikuoti. Taip pat buvo perdirbti jau dirbantys sveikatos priežiūros darbuotojai, kad jie galėtų padėti gydyti COVID-19 pacientus.
- Telemedicina: Pandemijos metu telemedicina tapo gyvybiškai svarbi, nes tai leido pacientams konsultuotis su gydytojais be tiesioginio fizinio kontakto. Tai buvo ypač naudinga mažinant perpildymą ligoninėse ir apsaugant žmones nuo viruso plitimo.
- Papildomos apsaugos priemonės: Medicinos personalui buvo suteiktos papildomos apsaugos priemonės, įskaitant asmens apsaugos įrangą (PPE), kad jie galėtų saugiai dirbti su COVID-19 pacientais.
- Naujų gydymo strategijų plėtra: Medikai intensyviai tyrė COVID-19, kad galėtų plėtoti naujas gydymo strategijas. Tai apėmė klinikinius tyrimus, skirtus nustatyti efektyvius antivirulinius vaistus ir kitas terapijas.
- Vakcinacija: Didžiausias medicinos laimėjimas buvo COVID-19 vakcinų sukūrimas ir platinimas. Tai buvo pagrindinis strateginis žingsnis kovojant su pandemija ir grįžtant prie normalaus gyvenimo.
Šie metodai buvo būtini norint kovoti su pandemija, bet kiekvienoje šalyje jie buvo taikomi skirtingai, atsižvelgiant į vietos resursus ir sąlygas.
Kokias analizes pasidarė verslai apie savo paslaugas ir prekes?
COVID-19 pandemija paskatino įmones atidžiau analizuoti savo prekių ir paslaugų portfelius, o taip pat ir jų veiklos modelius. Čia yra keletas analizių, kurias daugelis verslų atliko pandemijos metu:
- Pardavimų analizė: Daugelis verslų atliko gilų pardavimų duomenų analizę, siekdami suprasti, kurios prekės ir paslaugos buvo labiausiai paklausa pandemijos metu, o kurios ne. Tai galėjo padėti jiems priimti informuotus sprendimus apie tai, kur investuoti, ir kaip pritaikyti savo prekių asortimentą.
- Veiklos modelio analizė: Dėl pandemijos sukelto pirkimo elgsenos pasikeitimo, daugelis verslų atliko veiklos modelio analizę, siekdami nustatyti, ar jų dabartinis modelis yra tvarus. Pvz., fizinių parduotuvių verslai gali būti priversti perorientuoti į e. prekybą.
- Tiekimo grandinės analizė: COVID-19 pandemija sukrėtė tiekimo grandines visame pasaulyje. Tai reiškė, kad verslai turėjo peržiūrėti savo tiekimo grandinės strategijas ir nustatyti alternatyvius tiekėjus arba gamybos metodus, siekdami išvengti pertraukų.
- Finansinė analizė: Taip pat buvo būtina atlikti gilią finansinę analizę, siekiant nustatyti, kaip pandemija paveikė verslo finansinę padėtį ir kaip tai galėtų paveikti ateities operacijas.
- Vartotojų elgsenos analizė: Verslai stebėjo, kaip pandemija paveikė vartotojų elgseną, ir bandė pritaikyti savo prekes ir paslaugas, atsižvelgdami į naujas vartotojų poreikis ir lūkesčius.
- Konkurencijos analizė: Verslai taip pat analizavo, kaip jų konkurentai reagavo į pandemiją, ir stengėsi išmokti iš jų patirties.
Analizės ir išvados, prie kurios priėjo įmonės, skiriasi priklausomai nuo jų sektoriaus, dydžio ir geografinės padėties, tačiau visi verslai turėjo atlikti tam tikrą analizę ir pritaikymą, siekdami išlikti pandemijos metu.